- aptartis
- aptartìs sf. (3b) 1. įtarimas, apkalba: Nelaimingas esu, kad cigonu užgimiau, turiu kentėti aptartį ir nekaltai! M.Valanč. 2. papildoma pastaba, paaiškinimas: Pataisos aptartis dokumente TTŽ. 3. (neol.) rš apibrėžimas, definicija.
Dictionary of the Lithuanian Language.